- mitukas
- 1 mìtukas sm. (1) 1. S.Dauk, JbL, Lkv, Ms patiesalas po balnu: Puikus mìtukas, kurį padėk po balnu, kad nesodnytum arklio pečius J. Be mìtuko negal joti, bo arkliuo prasodnys nugarą Tv. Kas tą žino, ar jis man atiduos ir balną su mituku? M.Valanč. Atiduosi žirgą su mitukeliù Šts. 2. apklotas, patiesalas, gūnia: Pas lopšį pasimesdavo dryžą pakulinį mituką asloje LzP. Lova apklota nauju mituku rš. Antras nupirkęs tokį mitukelį, ka, į aną įsėdęs, kur tik pamislysi – tujau ten i būsi Plt. Vilnonas mitukas I.
Dictionary of the Lithuanian Language.